pradi
 

















 
 
 
 
 Popieius PRANCIKUS. inia 2015 m. gavnios proga
 
 

Popieius PRANCIŠKUS

inia 2015 m. gavnios proga

„Sustiprinkite savo irdis“ (Jok 5, 8)


Brangs broliai ir seserys!

Banyiai, bendruomenms ir pavieniams tikintiesiems gavnia – atsinaujinimo metas. Taiau pirmiausia tai yra „malons metas“ (2 Kor 6, 2). Dievas i ms nereikalauja nieko, ko pirma nebt dovanojs: „Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo“ (1 Jn 4, 19). Jis nra mums abejingas. Kiekvienas esame Jam brangus, Jis mus pasta vardu, mumis rpinasi ir, kai nuo Jo nutolstame, ms ieko. Jis domisi kiekvienu i ms; Jo meil neleidia Jam bti abejingam tam, kas mums nutinka. Taiau mes, kai mums gerai klojasi ir jauiams patogiai, danai kitus umirtame (ko Dievas niekada nedaro), nesidomime j problemomis, kaniomis ir patiriamomis neteisybmis... Tada ms alis puola abejingum: kai man palyginti gerai sekasi ir a gerai jauiuosi, umirtu tuos, kuriems nesiseka. Tokia egoistin abejingumo nuostata iandien taip paplitusi pasaulyje, kad galime kalbti apie abejingumo globalizacij. Su tokiu trkumu mes, krikionys, privalome kovoti.

Kai atsiveria Dievo meil, Dievo tauta randa atsakymus jai istorijos nuolatos keliamus klausimus. Vienas primygtiniausi iki, kur ioje inioje noriau aptarti, yra abejingumo globalizacija.

Abejingumas artimui ir Dievui – reali pagunda ir mums, krikionims. Todl kiekvien gavni turime igirsti mus budinant gars prana bals.

Dievas nra abejingas pasauliui, bet j taip myli, kad net atidav savo Sn kiekvienam mogui igelbti. Dievo Snaus siknijimu, emikuoju gyvenimu, mirtimi ir prisiklimu galutinai atsiveria vartai tarp Dievo ir mogaus, tarp dangaus ir ems. O Banyia, skelbdama Dievo od, vsdama sakramentus ir liudydama tikjim, kuris veikia meile (plg. Gal 5, 6), yra tartum iuos vartus atvirus laikanti ranka. Vis dlto pasaulis links usisklsti ir uverti vartus, per kuriuos Dievas engia pasaul, o pasaulis – J. Tad ranka, kuri yra Banyia, neturi stebtis, kad ji atstumiama, prispaudiama ir sueidiama.

Todl Dievo tauta, kad netapt abejinga ir savyje neusisklst, turi atsinaujinti. Noriau pasilyti tris ingsnius iam atsinaujinimui apmstyti.

1. „Jei kenia vienas narys, su juo kenia ir visi nariai“ (1 Kor 12, 26) – Banyia

Dievo meil, kuri pralauia mirtin usisklendim – abejingum, Banyia silo savo mokymu ir pirmiausia savo liudijimu. Taiau liudyti galima tiktai tai, kas pirma yra patirta. Krikionis yra mogus, leidiantis Dievui aprengti save Jo gerumu bei gailestingumu, aprengti Kristumi, kad, kaip ir Jis, tapt Dievo ir moni tarnu. Tai mums aikiai primena Didiojo ketvirtadienio koj plovimo apeigos. Petras nenorjo, kad Jzus jam mazgot kojas, taiau paskui suprato, jog Jzus ne vien norjo parodyti pavyzd, kaip turtume vienas kitam mazgoti kojas. Ši tarnyst gali vykdyti tiktai tas, kuris prie tai leido Jzui numazgoti savo kojas. Tik tada jis turi „dal“ su Juo (Jn 13, 8) ir gali tarnauti monms.

Gavnios metas – tinkamas laikas leisti Kristui mums patarnauti, kad taptume tokie kaip Jis. Tai nutinka klausantis Dievo odio ir priimant sakramentus, pirmiausia Eucharistij. Per j tampame tuo, k gauname, – Kristaus knu. Šiame kne nra vietos abejingumui, taip danai uvaldaniam ms irdis. Mat, kas priklauso Kristui, tas priklauso vienam knui, o jame nra abejingumo vienas kitam. „Todl jei kenia vienas narys, su juo kenia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo diaugiasi visi nariai“ (1 Kor 12, 26).

Banyia yra communio sanctorum todl, kad joje dalyvauja ventieji ir kad ji yra bendras dalijimasis ventais dalykais – Kristuje apreikta Dievo meile ir visomis Jo dovanomis. Tarp pastarj yra ir atsakas t, kurie leido tai meilei juos pasiekti. Šioje ventj ir dalijimosi ventais dalykais bendrystje niekas nieko neturi vien dl savs, bet visa, k turi, skirta visiems. O kadangi esame sujungti Dieve, kai k galime padaryti ir dl toli esanij, t, kuri savo igalmis niekada nebtume steng pasiekti, nes su jais ir dl j meldiams Dievui, kad visi atsivertume jo iganomajam darbui.

2. „Kur tavo brolis?“ (Pr 4, 9) – parapijos ir bendruomens

Tai, kas pasakyta visuotins Banyios atvilgiu, btina gyvendinti parapij ir bendruomeni gyvenime. Ar tokioje banytinje tikrovje pavyksta patirti save kaip vieno kno dal? Kno, kuris sykiu ir gauna, ir dalijasi tuo, k Dievas panoro dovanoti? Kno, kuris pasta savo silpniausius, neturtingiausius ir maiausius narius bei jais rpinasi? O gal mes bgame visuotin meil, sipareigojusi pasaulio tolybms, bet umirtani prie ms udaryt dur sdint Lozori (plg. Lk 16, 19–31)?

Nordami tai, k Dievas mums dovanoja, priimti ir tuo vaisingai pasinaudoti, regimosios Banyios ribas turime perengti dviem kryptimis.

Pirma, maldoje susivienyti su dangaus Banyia. emikajai Banyiai meldiantis, atsiranda tarnavimo vienas kitam ir grio bendryst, nusidriekianti iki Dievo akivaizdos. Su ventaisiais, atradusiais savo pilnatv Dieve, sudarome bendryst, kurioje abejingumas yra nugaltas meils. Dangaus Banyia yra triumfuojanti ne todl, kad nusigr nuo pasaulio kani ir netrukdoma mgaujasi diaugsmu, bet veikiau dl to, jog ventieji jau gali kontempliuoti ir diaugtis tuo, kad Jzaus mirtimi ir prisiklimu galutinai nugaltas abejingumas, irdies kietumas ir neapykanta. Kol meils pergal neperskverbs viso pasaulio, tol ventieji, kaip ir mes, bus keliauninkai. sitikinusi, kad diaugsmas danguje dl nukryiuotos meils pergals nebus pilnatvikas, kol bent vienas mogus emje kents ir dejuos, Banyios mokytoja ventoji Teres Lizjiet ra: „Tikrai nemanau, kad danguje nieko neveiksiu. Troktu toliau darbuotis Banyios ir siel labui“ (1897 m. liepos 14 d. laikas Nr. 254).

Mes irgi esame ventj nuopeln bei diaugsmo dalininkai, o jie kartu su mumis grumiasi dl taikos bei susitaikinimo ir to trokta. J diaugimasis prisiklusio Kristaus pergale mus galingai motyvuoja veikti visas abejingumo ir irdies kietumo formas.

Kita vertus, kiekviena krikioni bendruomen paaukta perengti slenkst, skiriant j nuo supanios visuomens, nuo varg bei toli esanij. Banyia i prigimties yra misionierika, ne susitelkusi save, bet isista pas visus mones.

Ji isista kantriai liudyti T, kuris troko pas Tv nuvesti vis tikrov ir kiekvien mog. Banyia seka paskui Jz Krist keliu, vedaniu j pas kiekvien mog, ligi pat ems pakrai (plg. Apd 1, 8). Taip savo artimame galime atpainti brol ir seser, dl kuri mir ir prisikl Kristus. Tai, k gavome, gavome ir dl j. O btent tai, k tie broliai turi, yra dovana Banyiai ir visai monijai.

Brangs broliai ir seserys, labai troktu, kad tos vietos, kuriose reikiasi Banyia, – ms parapijos ir ypa ms bendruomens – tapt gailestingumo salomis abejingumo jroje!

3. „Sustiprinkite savo irdis“ (Jok 5, 8) – pavienis tikintysis

Abejingumo pagunda gresia mums ir kaip individams. Esame sots sukreiani ini bei vaizd apie moni kanias ir sykiu jauiams visikai negebantys k nors pakeisti. K turtume daryti, kad tai siaubo ir bejgysts spiralei galtume atsispirti?

Pirma, galime melstis emikosios ir dangikosios Banyios bendrystje. Nenuvertinkime daugelio maldos galios! Iniciatyva „24 valandos Viepaiui“, kuri kovo 13 ir 14 d. vsime, kaip tikiuosi, visoje Banyioje, taip pat vyskupij lygmeniu, maldos poreik kaip tik ir siekiama ireikti.

Antra, meils veiksmais per daugyb Banyios gailestingosios meils organizacij galime pasiekti ir artimus, ir tolimus. Gavnia yra tinkamas metas parodyti dmes kitam kad ir mau, bet konkreiu ms dalijimosi mogikja btimi enklu.

Ir treia, kito kania yra raginimas atsiversti, nes brolio poreikiai man primena mano paties gyvenimo trapum, priklausomyb nuo Dievo ir broli. Nuolankiai praydami Dievo malons ir pripaindami savo galimybi ribas, viltis dkime begalines galimybes, gldinias Dievo meilje. Tada atsispirsime velnikai pagundai patikti, kad patys vieni galime igelbti save ir pasaul.

Abejingumui ir ms pretenzijai visagalyb veikti noriau vis paprayti igyventi gavnios met kaip irdies ugdymo kelion, kaip yra pasaks Benediktas XVI (Enciklika Deus caritas est, 31). Turti gailesting ird nereikia turti silpn ird. Kas nori bti gailestingas, tam reikia stiprios, tvirtos, gundytojui udaros, bet Dievui atviros irdies. Širdies, kuri leistsi perskverbiama Dvasios ir vedama meils keliu, kreipianiu broli ir seser link. I pagrind neturtingos irdies, suvokianios savo neturt ir save atiduodanios kitiems.

Todl, brangs broliai ir seserys, per i gavni troktu kartu su jumis melsti Krist: „Fac cor nostrum secundum cor tuum – Padaryk ms ird panai savo Šird“ (Jzaus Širdies litanijos maldavimas). Tada tursime tvirt ir gailesting, budri ir dosni, neusisklendiani ir abejingumo globalizacijos skur nepuolani ird.

To linkdamas patikinu, jog melsiuosi, kad kiekvienas tikintysis ir kiekviena banytin bendruomen vaisingai engt gavnios keliu, ir praau melstis u mane. Telaimina jus Viepats ir tesergi Dievo Motina!

Vatikanas, 2014 m. spalio 4-oji,
Šventojo Prancikaus Asyieio vent

________________________________
„Banyios inios“ 2015 m. Nr. 1

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi